Mūsų teleskopai prisideda prie įspūdingo asteroido tyrimų

Šarūnas Mikolaitis
VU Fizikos fakultetas

Naudojant šiame puslapyje skelbiamą medžiagą reikalinga nuoroda į Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Molėtų astronomijos observatoriją


VU Fizikos fakulteto fotometrijos specialistė dr. Erika Pakštienė dalyvauja tarptautinėje grupėje, kuri siekia atskleisti vieno raudoniausių pagrindinio asteroidų žiedo objektų „(269) Justitia“ fizines savybes. Šiuose tyrimuose buvo naudojami ir Molėtų astronomijos observatorijoje naudojant Maksutovo 35/51 cm teleskopą atlikti fotometriniai stebėjimai.

„(269) Justitia“ yra tamsus ir neįprastai raudonas asteroidas, skriejantis tarp Marso ir Jupiterio. Jo atspindžio spektras yra toks raudonas, kad labiau primena tolimosios Saulės sistemos kūnus (Kentaurus ar transneptūninius objektus) nei įprastus pagrindinio žiedo asteroidus. Manoma, kad tokias spalvas lemia sudėtingi organiniai junginiai, susiformavę šaltuose Saulės sistemos regionuose ankstyvaisiais jos raidos etapais. Gali būti, kad „Justitia“ susiformavo labai toli nuo Saulės ir tik vėliau migravo į pagrindinį asteroidų žiedą.

Pagal tyrimų modelį sugeneruota asteroido (269) Justitia DI interpretacija

(269) Justitia yra tamsus ir neįprastai raudonas asteroidas, skriejantis tarp Marso ir Jupiterio. Jo atspindžio spektras yra toks raudonas, kad labiau primena tolimosios Saulės sistemos kūnus (Kentaurus ar transneptūninius objektus) nei įprastus pagrindinio žiedo asteroidus. Manoma, kad tokias spalvas lemia sudėtingi organiniai junginiai, susiformavę šaltuose Saulės sistemos regionuose ankstyvaisiais jos raidos etapais. Gali būti, kad Justitia susiformavo labai toli nuo Saulės ir tik vėliau migravo į pagrindinį asteroidų žiedą.

Maksutovo 35/51 cm teleskopas, Molėtu AO

Viename iš 2025 m. publikuotų darbų, kuriam vadovavo Anna Marciniak (Lenkija), buvo taikomas labai įdomus metodas termofizinis modeliavimas. Kuriam reikia naudoti objekto šviesio kreives (įskaitant ir Molėtų stebėjimus) bei kosminių misijų duomenis infraraudonajame diapopzone.
Termofizinis modeliavimas – tai planetologijoje taikomas metodas, kai modeliuojama ir su stebėjimais lyginama, kaip dangaus kūno paviršius sugeria, perduoda ir vėl išspinduliuoja šilumą jam sukantis ir skriejant aplink Saulę. Tai leido labai tiksliai nustatyti asteroido formą, sukimosi parametrus, dydį ir paviršiaus savybes, tiksliau nustatyti jo skersmenį iki maždaug 55–60 km.

Viename iš 2025 m. publikuotų darbų, kuriam vadovavo prof. dr. Anna Marciniak (Lenkija), buvo taikomas labai įdomus metodas – termofizinis modeliavimas. Jam reikalingos objekto šviesio kreives (įskaitant ir Molėtų stebėjimus) bei kosminių misijų duomenys infraraudonajame diapopzone.

Termofizinis modeliavimas – tai planetologijoje taikomas metodas, kai modeliuojama ir su stebėjimais lyginama, kaip dangaus kūno paviršius sugeria, perduoda ir vėl išspinduliuoja šilumą jam sukantis ir skriejant aplink Saulę. Šis metodas leido labai tiksliai nustatyti asteroido formą, sukimosi parametrus, dydį ir paviršiaus savybes, tiksliau nustatyti jo skersmenį iki maždaug 55–60 km.

Asteroido Justitia orbita lyginant planetų orbitomis. Credit: NASA JPL

Antrasis tyrimas, pavadintas „Asteroid sizes determined with thermophysical model and stellar occultations“ ir publikuotas žurnale „Astronomy & Astrophysics“, , buvo vadovaujamas dr. Antoine Choukroun (Lenkija). Jame apjungti termofizinis modeliavimas ir žvaigždžių uždengimų (okultacijų) analizė. Tyrimas taip pat rėmėsi tarptautiniais fotometriniais stebėjimais, tarp jų ir iš Molėtų, ir pateikė tvirtus, nepriklausomus asteroidų dydžių ir formų įvertinimus, sustiprinančius tokių objektų kaip „(269) Justitia“ fizinį apibūdinimą.

Šie tyrimai puikiai parodo, kad nedideli, bet tikslūs teleskopai randa savo reikšmingą nišą moksle.

📄 Pagrindinės publikacijos (2025 m.):
• Thermophysical Model of (269) Justitia — Main Belt Asteroid Possibly Implanted from Trans-Neptunian Region, A. Marciniak ir kt., Planetary Science Journal, DOI: 10.3847/PSJ/adb28b
• Detailed physical modelling of (269) Justitia from coordinated photometry, A. Marciniak ir kt., Astronomy & Astrophysics, DOI: 10.1051/0004-6361/202554476