Informacija apie Vilniaus universitete įgyvendintus ES lėšomis finansuojamus projektus
Astronominių mokslinių tyrimų infrastruktūros Molėtų astronomijos observatorijoje sukūrimas (MTI MAO)
Investicijų projektas pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ VP2-1.1-ŠMM-06-V priemonę „Nacionalinių mokslo programų ir kitų aukšto lygio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų vykdymas“
Projekto tikslas – sukurti atviros prieigos tarptautinius reikalavimus atitinkančią nacionalinę mokslinių tyrimų infrastruktūra, užtikrinant sąlygas aukščiausio lygio astronomijos mokslinių tyrimų plėtrai. Atnaujintoje Molėtų observatorijoje stebėjimus galės atlikti visų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslininkai bei studentai. Konkurso būdu MTI MAO bus prieinama ir užsienio šalių astronomams.
Šio tikslo buvo siekiama įgyvendinant uždavinį –modernizuoti Molėtų astronomijos observatorijos teleskopo infrastruktūrą, įsigyti ir įdiegti naują, šiuolaikinę mokslinių tyrimų įrangą.
Projekto veiklų trukmė 2012.06.08– 2015.08.31.
Projekto eigoje buvo įgyvendintos šios veiklos: „Įrangos įsigijimas ir įdiegimas Molėtų astronomijos observatorijoje“ ir „Molėtų astronomijos observatorijos teleskopo patalpų remontas“
Projekto įgyvendinimui įrangą pateikė UAB „Bioeksma“ (http://www.bioeksma.lt). Pagrindinis šio projekto prietaisas, aukštos skyros ešele spektrografas, buvo pagamintas Jeilio universiteto egzoplanetų laboratorijoje (JAV), vadovaujamoje prof. Debros Fischer (http://exoplanets.astro.yale.edu/).
Pagrindiniai Vilniaus Universiteto ešele spektrografo parametrai:
| Registruojama spektro sritis | λ = 400–880 nm |
| Spektrinė skyra, λ / δλ | 30000; 45000; 60000 |
| Ešele spektras | difrakcinės gardelės 70 – 153 eilės |
| Ešele difrakcinė gardelė | 31.6 rėžių/mm |
| Spektrografo spektrinis pralaidumas | 51% ties λ = 500 nm |
| Teleskopo ir spektrografo jungtis | šviesolaidis, Φ = 100 µm, l = 16 m |
| Šviesolaidžio skersmens projekcijos kampinis dydis | 2.5 kampo sekundės |
| Šviesos detektorius | e2V CCD 231-84, 4Kx4K, |
| Vaizdo elemento dydis | 15×15 µm |
| Detektoriaus darbo temperatūra | -94oC |
Spektrografo vaizdas. Kairėje nuotraukos pusėje parodytas prie teleskopo montuojamas modulis skirtas nukreipti šviesai į šviesolaidį. Jame sumontuota automatinė teleskopo gidavimo sistema.
Išsamus spektrografo aprašas pateiktas straipsnyje:
Colby, J., et al. Design of radial velocity spectrograph for the Molėtai Observatory. Proc. SPIE 9147, Ground-based and Airborne Instrumentation for Astronomy (2014), http://dx.doi.org/10.1117/12.2056491
Informacija apie spektrografą tai pat patalpinta ir Jeilio universiteto egzoplanetų laboratorijos tinklalapyje: http://exoplanets.astro.yale.edu/instrumentation/mao.php
Teleskopo ir teleskopo bokšto kupolo valdymui buvo įdiegti koncerno Siemens AG pagaminti servo varikliai ir jų valdikliai bei atnaujinta teleskopo valdymo programinė įranga.
Taip pat buvo atnaujintas teleskopo veidrodžių šviesą atspindintis aliuminio sluoksnis. Ši procedūra buvo atlikta bendrovėje 4H-Jena-engineering GmbH.
Vykdant Molėtų astronomijos observatorijos patalpų remontą yra įrengta speciali termostabilizuota patalpa spektrografui, kambarys spektrografo ir teleskopo valdymo elektronikos komponentams. Pokupolinėje patalpoje įrengta teleskopo mechaninė oro vėdinimo sistema ir atnaujinta grindų danga. Atliktas remontas astronomų-stebėtojų kambaryje. Jame įrengtos dvi darbo vietos astronomams, skirtos valdyti spektrografą ir teleskopą stebėjimų metu, o taip atlikti sukauptų stebėjimo duomenų apdorojimą ir analizę. Remonto darbus vykdė UAB „VT Statyba“ ir UAB „Molėtiškiai“
Įgyvendinto projekto dėka Vilniaus universitetas kartu su atnaujinta Molėtų astronomijos observatorija galės sėkmingiau bendradarbiauti su užsienio astronomijos mokslo centrais ir observatorijomis, integruotis į tarptautines mokslines programas bei Europos ir pasaulio mokslinių tyrimų infrastruktūrų tinklus. Planuojamas labai svarbus Lietuvos astronomų įsitraukimas į Europos kosmoso kosminės observatorijos GAIA bei NASA kosminės observatorijos Kepler antžeminių stebėjimų programas. Šių kosminių observatorijų atrasti pavieniai įdomūs objektai bus detaliau tiriami antžeminiais teleskopais, tame tarpe ir Molėtų astronomijos observatorijoje.
Bus sudarytos geresnės darbo sąlygos, leisiančios atlikti tiriamuosius darbus, kurie iki šiol Lietuvoje nebuvo atliekami (arba tekdavo kreiptis į užsienio mokslo centrus): žvaigždžių fizinių parametrų, cheminės sudėties ir pulsacinio aktyvumo tyrimai, unikalių objektų fizinių parametrų matavimai, padrikųjų žvaigždžių spiečių narių identifikavimas ir kt.
Bus sukurtos geresnės studijų sąlygos II, III pakopos studentams (magistrantams, doktorantams), kurie studijų metu atlieka tam tikrus praktinius ir teorinius astrofizikos tiriamuosius darbus.
Informaciją pateikė MTI MAO projekto vadovas dr. Julius Sperauskas