Žvaigždėtos naktys 2010

DIDŽIOJI SALĖ, II a.

 

19:00 19.30

Tarptautiniams astronomijos metams pasibaigus

Dr. Algirdas Kazlauskas, VU TFAI

19:40 19.50

Galilėjaus naktys“ Lietuvoje ir pasaulyje

Tadas Barzdžius, VU FF 1k.

20.00 20.45

Dangus mitai ir faktai

Vilniaus miesto mokytojai 2008/09 ir 2009/10 mokslo metais organizavo ir vykdė tarpmokyklinį projektą Tarptautiniai astronomijos metai 2009. Vienas iš šio projektų tikslų skatinti mokinių, mokytojų bendravimą ir bendradarbiavimą.

Šio pranešimo metu pristatomas vienas iš projekto renginių. Žvėryno gimnazijos IVgc (12 klasė) mokiniai pravedė integruotas lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų pamokas tema „Dangus – mitai ir faktai“ Žėručio pradinės mokyklos 4a klasės mokiniams. Pranešimo metu pristatomas bendradarbiavimas tarp šių mokyklų mokinių, kaip mokiniams sekėsi pasiruošti, pristatyti savo paruoštas pamokas, kaip pamokų ciklas pristatytas Žvėryno bendruomenei bei VPU studentams, mokinių įsivertinimas.

Ada Kavaliauskienė, mokytoja metodininkė, Vilniaus Žėručio pradinė mokykla

Ovidijus Kavaliauskas, mokytojas metodininkas, Vilniaus Žvėryno gimnazija

21.00 21.35

Žvaigždėtos olimpiados

Astronomijos olimpiados Lietuvoje ir užsienyje. Informacija apie olimpiadų tikslus, dalyvius, užduotis, vedimą, perspektyvas.

Dr. Audrius Bridžius, VU AO

21.40 21.55

Trikampio galaktikos OB asociacijos

C++ programavimo kalba parašyta programa, kuria išskiriamos OB žvaigždžių asociacijos Trikampio galaktikoje. OB žvaigždės parenkamos pagal jų padėtį spalvos–ryškio diagramoje, iš parinktų žvaigždžių sudaromos asociacijos ir nustatomi sudarytų asociacijų dydžiai bei centro koordinatės galaktikos diske. Lyginant asociacijų pasiskirstymą galaktikoje, nustatoma asociacijų plitimo priklausomybė nuo atstumo iki galaktikos centro ir kiti plitimo parametrai.

Motiejus Valiūnas, 10 kl., LMITKC

22.00 22.35

Kaip suderinti tris pomegius?

Ka daryti, kai patinka astronomija, fotografija ir aviacija? Atrodo, valandų paroje lyg ir užtektų, bet ar liktų laiko poilsiui? Pasirodo, pasistengus galima visus tris pomegius apjungti. Trumpai apie ekstremalų planespoting'a (lektuvu stebejima).

Mindaugas Kilikevičius, Vilnius, Oreivystės centras

22.40 22.55

Ar juodosios skylės ardo žvaigždžių spiečius?

Pristatoma vidutinės masės juodosios skylės įtaka mažos masės žvaigždžių spiečiaus dinaminei evoliucijai. Modeliavimui naudojama programa Grav-Sim, kuri sprendžia N-kūnų uždavinį, kai: 1) spiečius evoliucionuoja nieko netrukdomas, 2) spiečiuje yra vidutinės masės juodoji skylė, 3) kai ši praskrieja pro spiečių įvairiais atstumais nuo centro. Tyrimo tikslas – įvertinti, koks yra vidutinės masės juodųjų skylių vaidmuo ardant mažų masių žvaigždžių spiečius galaktikose.

Justas Tamašauskas, 11 kl., Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija

Gabija Maršalkaitė, 10 kl., Vilniaus jėzuitų gimnazija

23.00 23.20

Saulės aktyvumo ciklai

Pristatomas Saulės aktyvumo tyrimas. Analizei naudojamas kas dieną nuo 1820 m. nustatytas Volfo skaičius. Aptikta, kad pastaruosius 60 metų vidutinis Saulės aktyvumas didėja ir tai gali turėti tiesioginės įtakos Žemės klimato kaitai. Volfo skaičiaus pokyčių per vieną dieną skirstinys gerai aprašomas eksponentiniu dėsniu. Eksponentės laipsnio rodiklis priklauso nuo ciklo fazės – Saulės aktyvumo maksimumo metu didelių Volfo skaičiaus pokyčių būna santykinai daugiau. Remiantis tyrimo rezultatais prognozuojama, kad 24-asis Saulės ciklas bus mažesnio aktyvumo už ankstesnįjį.

Asta Lučiūnaitė, 12 kl., LMITKC

 

23.25 00.15

Ką slepia žvaigždžių spektrai?

Bus pristatyta spektrinių tyrimų raida, aptarti spektrų tipai, kaip pagal spektrus klasifikuojamos žvaigždės, kokią informaciją galime sužinoti iš mus pasiekiančios šviesos

Edita Stonkutė, VU TFAI doktorantė

 

 

 

MAŽOJI SALĖ, I a.

20.00 20.30

Savos gamybos teleskopai

Šiame darbe pateikiamos autoriaus darytos Mėnulio fotografijos bei supažindinama su fotografijoms gauti naudotais specifiniais teleskopais. Dėl nedidelių Canon Powershot A530 fotokameros galimybių pagrindinį vaidmenį atliko teleskopai. O dėl sunkiai mūsų krašte nuspėjamų orų fotografuota buvo spontaniškai, prasisklaidžius debesims, be išankstinio pasiruošimo, eilinių stebėjimų metu. Stebėjimams buvo naudojami trys skirtingi vienetinės gamybos teleskopai, padaryti iš įvairių antrinio naudojimo metalinių detalių, o veidrodžiai paimti iš senų, nebenaudojamų prietaisų. Pagaminti tokie teleskopai: 1. „Planetinis“, 2. „Horizontinis“, 3. „Zenitinis“, arba „Didysis binokuliaras“.

Tautvydas Skipitis, 12 kl., LMITKC

20.35 20.50

Cefeidžių periodo nustatymas

Darbo tikslas buvo sukurti programą, kuri pagal stebimą regimojo ryškio kitimą laike automatiškai atpažintų cefeides. Programos algoritmas pagrįstas Markov chain Monte Carlo metodu, kuris lygina regimojo ryškio kitimo modelius su tiriamosios žvaigždės stebėjimų duomenimis, parenka jiems geriausiai tinkančią kitimo kreivę ir nustato patikimumą, kad kintamoji yra cefeidė. Atpažintoms cefeidėms iš periodo-šviesio sąryšio yra suskaičiuojamas atstumas ir įvertinamas jo patikimumas, priklausantis nuo matavimų skaičiaus ir ryškio paklaidų. Programa yra testuojama su žinomų cefeidžių kitimo kreivėmis imant stebėjimo duomenis iš „AAVSO“ duomenų bazės.

Algimantas Bikulčius, 10 kl., LMITKC

21.00 21.30

Hablo teleskopui 20 metų

Dr. Algirdas Kazlauskas, VU TFAI

22.00 23.00

Apie astrofotografiją pradedantiesiems

Vytautas Gailevičius, Kaunas, Albireo